„Nykštukų“ grupės ugdytiniai kartu su savo mokytojomis vyko į Radviliškio kaimo kepyklą. Ten mūsų laukė susitikimas su kepyklos šeimininkais Audrone ir Albinu Kisieliais. Vaikučiai dalyvavo edukacinėje programoje „Duonos kelias“, kurią vedė kepyklos šeimininkė, o jai talkino kepėjas Vidmantas.

       Duona – sveikiausias maisto produktas ir neįkainuojamas žmogaus turtas. Duoną valgome kasdien, tačiau retai kada susimąstome, kokį kelią ji nueina, kol pasiekia mūsų stalą. Dalyvavimas šioje edukacinėje programoje buvo siekis supažindinti vaikus su duonos keliu nuo grūdo iki duonos riekelės. Programos metu vaikai mokėsi gerbti ir mylėti duoną, sužinojo, iš kokių grūdų ji kepama, susipažino su duonos kepimo tradicijomis, patys ją minkė, kepė ir ragavo. Kol duonelė kepė, vaikai „Duonos kelio“ skulptūrų parke klausėsi kepyklos šeimininkės Audronės sekamos pasakos, atliko užduotis. O kai duonelė iškepė, kiekvienas rinkosi savo kepalėlį ir vežėsi šiltą duonelę namo. Visi džiaugėsi pirmąja savo mažomis rankelėmis kepta duona.

„Nykštukų“ grupės mokytojos Daiva Čeidienė ir Margarita Stasevičienė

Norint jaustis sveikai ir energingai – svarbiausia organizmui užtikrinti kuo įvairesnį maistą. Įvairaus maisto vartojimas padeda palaikyti subalansuotos mitybos principus, papildo organizmą vitaminais bei mineralais. Vienas svarbiausių ir organizmui itin reikalingų produktų – grūdinės kultūros, įsitaisiusios mitybos piramidės apačioje. Grūdinės kultūros produktai, tokie kaip duona, kruopos, makaronai yra ypač reikalingi sveikatai. Kad organizmą aprūpintume reikiamomis medžiagomis, grūdinės kilmės maistą reikėtų vartoti bent kelis kartus per dieną. Patariama rinktis viso grūdo produktus, nes juose yra daugiau skaidulinių medžiagų, mineralų bei vitaminų. Viso grūdo produktai užtikrina sotumo jausmą, lėtesnį energijos įsisavinimą ir sklandesnę žarnyno veiklą nei perdirbti. Tokio tipo produktuose gausu baltymų, ląstelienos, B grupės vitaminų, antioksidantų. Juose randama ir tokių mikroelementų, kaip geležis, cinkas, varis ir magnis. Viso grūdo produktų įtraukimas į kasdienį racioną gali sumažinti širdies ligų, diabeto, nutukimo ir kai kurių vėžio formų riziką. Pilno grūdo produktų vartojimas taip pat gali pagerinti žarnyno sveikatą bei virškinimą. Ne visi produktai pagaminti iš grūdų gali būti sveiki, todėl renkantis juos svarbu perskaityti etiketę ir pasirinkti produktus pagal skaidulų bei cukraus kiekį. Kuo mažiau cukraus, tuo produktas naudingesnis sveikatai. Pavyzdžiui, avižų dribsniuose dalis grūdo gemalo ir luobelės yra išlikusi, todėl šią košę valgyti sveika ir ji padeda mažinti cholesterolį. Tad pusryčiams ši košė – puikus pasirinkimas.

Milijonai žmonių visame pasaulyje valgo duoną, tačiau ne visi suvokia, kokią naudą šis kasdienis produktas teikia jų organizmui.  Duona – puikus angliavandenių šaltinis, o angliavandeniai – svarbiausias energijos šaltinis. Iš jų gaunama energija turėtų sudaryti daugiau nei pusę visos paros energijos (kalorijų). Be to, duona – vertingas vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Daugiausia joje yra B grupės vitaminų. Šiame produkte yra nemažai kalio, natrio, chloro, fosforo. Duonoje esančias maistines medžiagas lengvai pasisavina organizmas. Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis duoną, pagamintą iš rupių miltų (dar vadinamų „viso grūdo“, „pilno grūdo“ ar „visų grūdo dalių“) ar su sveikais grūdais.

Balandžio 8 dieną Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams suorganizavo edukaciją „Mano kepaliukas“. Vaikučiai ir auklėtojos susipažino su kepyklos vadove Rasa, kuri vadovaujasi sena patarle: kas nedirba, tas nevalgo. Ji papasakojo, kokio skonio miltai, kaip kvepia rauginta tešla, kodėl duona tokia gardi ir kodėl ji turėtų kasdien būti ant mūsų stalo. Vaikai pasitelkę regos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčius tyrinėjo ir aiškinosi duonai iškepti reikalingus produktus, gamino svajonių kepaliuką, dėjo juos į kepimo indus ir stebėjo, kaip krosnelėje kepa duonelė. O kad laikas neprailgtų, kol kepaliukai kepė, vaikai klausėsi pasakojimo apie nenuoramą Pilkišių, kuris mokėsi gaminti duoną, draugauti ir dalintis. Vaikai džiaugėsi savo pagamintomis duonelėmis.

                                   Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui. Kiekvieno žmogaus tikslas – išmokti ją saugoti, protingai ir atsargiai eikvoti. Juk ne veltui nuo seno žmonija vadovaujasi posakiu „Sveikame kūne – sveika siela“. Sveikata – gyvojo organizmo būsena, kai jis pats ir visi jo organai pilnai atlieka savo funkcijas, nesant negalių, ligų ar organizmo funkcijų sutrikimų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“

Kiekvienais metais balandžio 7 dieną minima Pasaulinė sveikatos diena, kurią inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija ir yra Jungtinių Tautų organizacijos dalis. Ji minima jau 74 kartą, kuria siekiama sukurti teisingesnį, sveikesnį pasaulį. Didžiausią įtaką sveikatai turi šie veiksniai: genetiniai ir biologiniai (~20 %), gyvensena ir elgsena (~50 %), aplinka (fizinė, socialinė, sektorinė, politinė, išteklių) (~20 %), sveikatos priežiūra (~10 %). Be to, sveikatai turi įtakos socialinės ir ekonominės sąlygos (neturtas, nedarbas, netinkamas būstas, stresinės ar pavojingos darbo sąlygos, užterštumas, socialinės paramos stygius), elgsenos ir gyvensenos ypatumai (rūkymas, mityba, fizinis aktyvumas), epidemiologinė situacija ir kt. Norint kuo ilgiau išlaikyti gerą sveikatą, svarbu stiprinti psichikos sveikatą, sveikai maitintis (vartojimui rinktis sveikus maisto produktus, laikytis mitybos režimo), reguliariai būti fiziškai aktyviems, neturėti sveikatai žalingų įpročių, kurti ir gyventi saugioje aplinkoje, grūdinti organizmą, laikytis asmens higienos taisyklių, tinkamai organizuoti, susiplanuoti darbo ir poilsio režimą, saugiai gyventi lytinį gyvenimą.

Kiek kainuoja sveikata? Sveikatą ir jos kainą kiekvienas žmogus vertina individualiai. Įdomu tai, kad sveikatos kaina yra santykinai nedidelė, kai žmogus yra sveikas, ir smarkiai kyla, atsiradus sveikatos sutrikimams. Sveikatos svarbą skirtingai vertina suaugęs, paauglys ar vaikas. Tad kiekvienos visuomenės svarbiausias uždavinys yra užtikrinti sveiką vaikų gyvenimo pradžią ir jo tolesnį vystymąsi, sudarant tam palankią aplinką. Mokykla ar darželis yra palanki vieta puoselėti vaikų sveikatą, formuoti gyvenimo įgūdžius, tarp jų sveikos gyvensenos, plėtoti veiklą atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus.

Balandžio 4 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ ir Žibartonių skyriaus vaikai paminėjo Pasaulinę sveikatos dieną. Sveikatos specialistė vaikus svėrė, matavo ūgį, pateikė duomenis tėveliams. Vaikai vieni su kitais matavosi, kas didesnis. Auklėtojos su vaikais grupėse atliko kūrybines veiklas: piešė pietų lėkštę, smagiai judėjo, kūrė sveikus ir nesveikus dantukus.

Kaip matome, didžiąją sveikatos dalį sudaro žmogaus gyvensena ir elgsena. Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo mažens. Rūpinimasis savo sveikata turi tapti gyvenimo būdu.

                 Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė